Ford mustang 05-14m. „europinimo“ dalykėliai

Iš kart pradėsiu nuo džiūgesio, kurį man sukėlė vaizdas gavus „plikas“  PCB iš kinų, taip, pačiam jas gaminti pasidarė per sunku, tiek vargo, tiek laiko atžvilgiu.

20180908_113200
Naujosios PCB

 

 

Grįžtant prie pagrindinės minties, gal geriau pradėsiu nuo to kas yra „europinimas“, čia tiems kas nežino.

Europinimas-tai amerikietiškų ar angliškų automobilių perdarymas ar modifikavimas siekiant pritikyti automobilį mūsų ar kitos, dažniausiai ES šalių rinkoms.

Šiuo atveju kalba eina apie amerikietiškus automobilius, kadangi jų perdarymas kur kas paprastesnis negu angliškų automobilių.

Na, jau kad tuščiažodžiauju- tai niekas ko gero nepaprieštaraus.

Taigi, amerikietiški automobiliai dažniausiai gale neturi mums įprastų oranžinių posūkių, kadangi pas juos šie būna kartu stabdžių ir arba su gabaritų šviesomis, savaime aišku, raudonos spalvos. Taip pat jei automobilis turi „Xenoninius“ žibintus šie neturi apiplovimo. Na ir t.t. ir pan.

Rūtuliojant kalbą link to,jog pagaminti valdikliai, kuriems buvo gamintos PCB yra skirti konkrečiai priešrūkinėms, stabdžių-posūkių šviesoms.

Viso kaip supratote yra 2 valdikliai:

20180908_113732
Priešrūkinių, bei galinių šviesų valdikliai (PCB)

 

 

1.  Priešrūkinių šviesų: Jo funkcija įjungti ir išjungti galines priešrūkines šviesas. Jis valdomas su nefiksuojamu jungikliu. Vos kartą paspaudus jungiklį valdiklio išėjime signalas fiksuojamas (fiksuoto jungiklio veikimas)- užsidega priešrūkinės šviesos. Paspaudus antrą kartą šviesos išjungiamos. Valdiklis sudarytas iš mikrovaldiklio, kuris veikia kaip skaitmeninis filtras ir išmanaus P kanalo lauko tranzistoriaus, kuris nebūtų išmanus, jei neturėtų galybės apsaugų: nuo trumpo jungimo, perkrovos, temperatūros ir t.t.

20180914_140739
Priešrūkinių šviesų valdikliai (sulituoti)

 

2. Stabdžių- Posūkių valdiklis. Jis konstrukciniu atžvilgiu paprastesnis- ji taip pat sudaro išmanieji lauko tranzistoriai, kuriuos valdo jau automobilio posūkių, stabžių signalai ir kadangi šis valdiklis skirtas specialiai Ford mustang automobiliui, valdiklis taip pat turi specializuotus diagnostinius išvadus.

20180914_145456
Stabdžių- posūkių valdikliai (sulituoti)

 

Na, o iki galutinio varianto buvo nueitas nemažas kelias, išbandytas ne vienas variantas, daugiausiai vargo būta su priešrūkinių šviesų valdikliu. Konstrukciniu atžvilgiu viso jų teko pagaminti su lm555, d tipo flip flop ir t.t. Teoriškai visi ankstesni variantai veikdavo įdealiomis sąlygomis (pvz. maitinimas nuo lab. maitinimo šaltinio), tačiau problemos atsirasdavo, kai valdikiiai būdavo sumontuojami į automobilius, o ten  „išlysdavo“ ylos iš maišų. Kiek pamenu valdiklis su 555 įsijungdavo ar išsijungdavo kone nuo bet kokio trikdžio.  O su flip flop atsirasdavo problemos nuo greito junginėjimo, kiti valdikliai net „nenukialavo“ iki automobilių.


Senosios valdiklių versijos:

Išskleisti:
20180423_001626
555 valdiklis

 

20180423_001613
555 valdiklio prototipas

 

20180423_115131
Pgamintas 555 veikiantis valdiklis

 

20180603_212831
Pirmasis veikiantis galinių šviesų valdiklis

 

20180606_212449
Ganėtiniai sėkmingas D tipo flipflop valdiklis

 

20180606_214506
flipflop valdiklis

 

20180606_214456
Flip flop valdiklio schema

 

20180710_194808
Nepagamintas kitokio tipo flipflop valdiklis

 

20180710_210503
Pirmoji veikiančių valdiklių PCB pora

 

20180721_142650
Berots flipflop valdiklis su įėjimo signalo stabilizavimu (nepamenu ar veikė ira ar buvo pagaminta)

 

20180721_142708
flip flop su įėjimo signalo stabilizavimu schema v1

 

20180808_011807
flip flop valdiklis su įėjimo signalo stabilizavimu v2

 

20180808_011843
Net nebepanu su kuom šis valdiklis 😀

 

 

Nelygumai ir paklaidos vis dar ten pat

Kol tobulinu savo įgūdžius gaminant PCB , neretai pasitaiko nelaimių ir nesėkmių, o šį syk , netikėtai širdies smūgį ir insultą vienu metu gavo senasis kompiuterio kietasis diskas , deje vargšelio atgaivinti nepavyko , tačiau iš kart po senojo mirties jo vietą užimė naujasis.

 

Nebaigtas “ mirusio “ kietojo disko darbas apačioje
Naujoji panelizuota PCB

O su juo toliau į priekį ir kai kas iš pradžių . Iš naujo teko pasigaminti vieną schemutę , bei jo pačios PCB . Tačiau prie to paties kiek patobulinau ir dažymą su UV dažais , veikiau jų džiovinimą lazeriu . Kadangi ankščiau man nepavykdavo atitaikyti pradinių taškų X ir Y ašių , todėl pasigaminau nedidelį kampainį , kuris dar kiek pareguliavus veiks puikiai .

„Lyginimo“ kampainis

Pagal dažų pasislinkimą galiu teigti , kad kampainiuką teks pastumti šiek tiek į neigiamamas X ir Y puses , tačiau jau šį kartą pavyko gana neblogai iš pirmo bandymo , kadangi sluoksnio pasislinkimas yra „normos“ ribose.

Dažų sluoksnių pasislinkimas vario atžvilgiu

Na ir kadangi viskas gan neblogai atrodė , tad nusprendžiau ant šios PCB sukrauti ir komponentus

Sumontuoti komponentai ant pagamintos montažinės plokštės

Taip, čia rezistoriai  ir vienas kondensatorius 0603 standarto , lituota su lituokliu , nors gal lengviau būtų buvę kept orkaitėje .

Taip pat kaip visada likusios nuotraukos:

 

Peržiūrėt:
naujasis graviravimas
Palyginimui
Schema

Sėkmė ! „skysto alavo“ tirpalas – veikia !

Šiandien šiam tirpalui nusipirkau paskutinio igrediento – distiliuoto vandens , kadangi senąjį 5l talpos „bambaliuką“ palikau visiškai tuščia .  Na iš esmės maniškis tirpaliukas nelabai skiriasi nuo originalios sudėties tirpalo , kuris buvo video filmuke , tiesiog kai kuriuos ingredientus pakeičiau į labiau prieinamus .

20180418_220926
Po 20s tirpale

 

 

Taigi šios dienos „sriubytei“ mums reikės :

  • 100ml distiliuoto vandens ,
  • 5g tiokarbamidas ( ang. thiourea ) ( pirkau iš lenkų per ebay ) ,
  • 2-3g alavo lydmetalio ( naudojau 99% alavo + 1% vario ) ,
  • 28-36% 10ml druskos rūgšties ,
  • 30% sieros rūgšties 7-9ml ( elektrolitas rūgštiniems akumuliatoriams )
20180418_220420
Naudoti chemikalai (nėra vandens)

 

Visus chemikalus galima nusipirkti senukuose, ermitaže, moki veži, bikuvoj ir t.t.  išskyrus tiokarbamidą .

Turint visus ingredientus lieka juos sumaišyti , geriausia pasiruošti dvejus tirpalus , kuriuos galima būtų sumaišyti tarpusavyje tik tuomet kai prireiktų jį panaudoti dėl “ didžiojo platų dengimo tikslo “ , kitu atveju tirpalas pradės „senėti“ ir iš aplinkos „prisigers“ oro ir praras mums naudingas savybęs ( neaišku per kiek laiko ) .

Pirmasis tirpalas – Druskos rūgšties ir alavo.  Sumašius abejus komponentus nelaikykite uždarame inde , kadangi reakcijos metu išsiskirs vandenilis ( kurį galima deginti ) ir ko pasekoje indelis savanoriškai gali atsidaryti pats su trenksmu .

Antrasis tirpalas – Vandens, tiokarbamido ir sieros rūgšties . Čia  viskas paprasta į vandenį įpilame elektrolito ir tiokarbamido – viskas . Na jei kas nežino rūkštį reikia pilti į vandenį , o ne atvirkščiai ir jei kas netikit  “ galit  patys pasisprogdinti “ .

Bendras tirpalas sumaišius primena baltos spalvos želės gabaliukus plaukiojančius vandenyje , tačiau pašildžius jis pasidaro skaidrus.

20180418_220314
Šildomas tirpalas

Tiek šaltas tiek šiltas tirpalai veikia, žinoma pašildytas varį alavu dengia greičiau , tačiau kita vertus skirtumas nedidelis .

Dar keletas nuotraukų:

Peržiūrėti
20180418_220654
PCB prieš dengimą
20180418_220926
PCB po dengimo
20180418_221413
Dengimo skirtumai: šaltame ir šiltame tirpaluose

 

 

Jau nebetoli iki kokybiškos PCB

Savaitgalis atėjo ir kaip visuomet aš prie savo reikalų, na ir nenuostabu, kad vėl tobulinu savo montažinių plokščių gamybos technologijas 😀 . Šį kartą sudėjau beveik viską ką bandžiau ankščiau atskirai , išskyrūs skylių dengimą variu .

Beveik pavykęs rezultatas

Taigi , Pagal vieną šiek tiek patobulinta schemutę suprojektavau jos montažinę plokštę. Vėliau kaip ir visuomet ją išgraviravau. Variui graviruoti naudoju tokius nustatymus:

  • Graviravimo greitis : 500 mm/min ,
  • Graviravimo gylis : 0.08mm ,
  • Graviravimo antgalis 30º  x 0.2 mm ,
  • Frezavimo greitis 300 mm/min ( 5 kartai po 0.3 mm ),
  • Gręžimo greitis 350mm/min ,

Žinoma , viskas klostėsi gerai iki kol nenulūžo freza , dėl jog nustatymuose nustačiau per didelį frezavimo gylį t.y. 0,5mm vietoje 0,3mm. To pasekoje teko PCB išsipjauti senoviniu rankiniu būdu , kas vėliau smarkiai turėjo įtakos galutiniam rezultatui.

Taip pat išsibandžiau lenkiškus miltelius skirtus vario dengimui alavu ( kai sulauksiu triokarbamido pasigaminsiu šio chemikalo alternatyvą ) .

Stebuklingi milteliai

Montažines plokštes po mechaninių apdirbimų šiame tirpale laikiau apie 30 min , kogero tai buvo per ilgai , nes varis pasidengė tamsiai pilka spalva , kurios poliruojant ar šveičiant pašviesinti nelabai pavyko.

Lenkiškame tirpale po maždaug 2 min.
PCB po 30 min.  ( poliruotos ir švytrintos )

Na ir po dengimo alavu ėjo eilė dažymui , čia kaip ir neturėjo kilti problemų tačiau , būtent šioje vietoje koją pakišo senamadiškas plokščių pjovimas , kuris nebuvo tikslus kaip kad tai būtų padariusios CNC staklės .

Pirmasis dažymas – nesėkmingas

Kaip nuotraukoje matyti dėl nelygaus pjūvio , neteisingai buvo parinkos lazerio  X ir Y kriptys , dėl to visas dažų sluoksnis pasislinko .

Pakartotinai bandžiau dar su 2- jomis plokštėmis .

Geriausiai sulygintas sluoksnis X ir Y ašių atžvilgiu

Na , o vėliau dar pasimėginau ir paspalvinti tokiu pat metodu ir dalių pavadinimas, tačiau vėl gavosi ne taip kaip norėjau – užrašai pasisuko ir pasislinko ( pirmoji straipsnio nuotrauka ).

Tai va šiokios tokios pastabos sau :

  • Tolygiau tepti dažus .
  • Frezuoti 0.3 mm gylį 300 mm/min greičiu arba lėčiau ir gyliau .
  • PCB centravimas X ir Y ašių atžvilgiu dažymo metu .

 

Elektrolizė. Vario dengimas alavu

Kol laukiu chemikalų iš Lenkijos , nusprendžiau pasigaminti tirpalą kuriuo dengčiau varį alavu. Sudėtis , buvo sumaišyta „tep lep“ , kitaip tariant be jokių proporcijų . Skaitine verte į maždaug 700ml vandens įpyliau taip pat apie 250ml druskos rūgšties.

Na ir vėliau prie maitinimo šaltinio teigimo laido prikabinau lydmetalio ( sn-99, cu-1 arba kitaip alavo 99%, vario 1%, kadangi jis buvo su fliusu, teko jį išdeginti) , o prie minuso nežinomos kilmės dvipusę variuota PCB. Toliau beliko tik stebėti. Alavas ganėtinai greitai padengė varį. Šio varianto veikiausiai netobulinsiu , kadangi ateities planuose yra pasigaminti tokį tirpalą , kuriam nereikės maitinimo šaltinio. Iš esmės “ kietesnis “ tirpalas turi kaip ir šis vandes, druskos rūgšties , be to papildomai  turės ir triokarbamido.

Testavimo rezultatas:

PCB dengta alavu

 

Daugiau nuotraukų:

Peržiūrėti:
Tirpalo ruošimas “ prisotinimui „
Tirpalo “ sotinimo “ naudota srovė ir įtampa
PCB dengta alavu ( alavas nepoliruotas )

Elektrolizė. PCB skylės ir varis

Kopiant į PCB gamybos kalną, paskutinis laiptelis – tekstolito dengimas variu , kitaip tariant ,  tarpsluoksninių sujungimų gamyba ( ang.: vias ) , žinoma viskas namų sąlygomis .

Kadangi nevisuomet pakanka vienpusės plokštės dengtu variu , neretai tenka naudoti ir dvipuses , tai pat ir neišvengiamai atsiranda problemų sujungiant sluoksnius . Be abejo papraščiausias variantas jungiant sluoksniu yra tiesiog sujungti juos vielute , o jos galus prilituoti , tačiau tai ganėtinai nepatogu . Taip pat neblogas variantas – naudoti kniedes , bet vėl gi ,  jos sąlyginai brangios .  Todėl geriausias variantas yra skylių dengimas variu , nors tai gana sudėtingas kelias , bet iki kol viskas tampa aišku kur ? ir kas ?

Tai štai su visu šiuo reikalu pravargau 3 dienas , tačiau rezultatą gavau :

Sėkmingai padengtos 0.5mm skylės

Skylės dengimo  ( ang.: hole plating ) principas aiškus – išgręžtas skyles padengti medžiaga, kuri būtų laidi elektros srovei , o vėliau naudojant elektrolizę jas padengti variu . Pasakyt lengviau , nei padaryti , juolab , kai niekas neaišku .

Skylių dengimo medžiagos sudėtis :

Vandens pagrindo akriliniai dažai ( naudojau baltus)

Vario sulfatas

Distiliuotas vanduo

Kol kas proporcijų nepamatavau , tačiau rėmiausi tokiais principais ,  jog dažai turi būti pakankamai skysti , bet ne per daug ( jei per skysti maišant atsiranda oro burbuliukų ) , balti dažai turi pasidaryti kiek įmanoma tamsesni .

Jie atrodė maždaug taip:

Elektrai laidūs dažai

Dengimo seka tokia : ant PCB išgręžtų skylių tepiau po kelis kartus šiuos dažus , tarpuose siurblio pagalba ištraukdavau perteklinius dažus ( siurbdavau iš priešingos pusės dažams , taip, kad dažai užsiteptų ant stiklo tekstolito ) , po to  dažus džiovindavau ir taip , kaip minėjau , kelis kartus . Galiusiai dažų pertekliu esanti ant variuotų pusių nuvaliau .

O vėliau plokštę prijungiau prie maitinimo šaltinio minuso  ( prie pliuso prijungtas buvo varinis vamzdelis ) . Ir abu kontaktus merkiau į distiliuoto vandens ir vario sulfato tirpalą ( apie  1L , vario sulfato buvo ištirpinta , tiek kiek buvo įmanoma, tirpalas buvo prisotintas ( tiksliai nepamenu kaip terminas vadinasi )):

Elektrolizės tirpalas

 

Elektrolizės metu įtampa buvo 2-2.5V srovė : 0.88-0.92A . Plokštė buvo nuolatos judinama , tam , kad  ji būtų dengiama tolygiai ir neatsirastų “ nudegimų “  ( dengiama plokštė juoduoja ) .  Viso dengiama buvo apie 7 minutes .

Taip pat dar keliatas nuotraukų:

Peržiūrėti:
Pirmasis dengimas
Rezultatai – nesėkmingi
Dar viena bandymų plokštė
Padengtos visiškai 1mm ir dalinai 0.8mm bei 0.5mm skylės
Tik toks tikrinimas 😀

 

 

Žinoma, elektrolizės metu vario “ augimas “ , labai priklauso nuo dažų laidumo ,  testavimo metu atkreipiau dėmesį jog greičiausiai dengiasi tos vietos , kurių varža yra maža . Dažų mažiausia varžą gavau 400- 700 omų.

Tačiau jau mintyse sukasi kaip pagerinti dažų varžą – į juos pridėti vario pudros , kurią galima gauti sumaišius vario sulfatą su askorbo rūgštimi ( vitaminas C ) .

Varis besiformuojantis tirpale 40-100nm

Žinoma šį varį jau sugadinau 😀 . Tačiau artimiausiu metu pasigaminsiu jo dar ir be abejo patikslinsiu visą šio dalyko receptūrą .

 

Sėkmė ! Puikus dažymas su UV dažais.

Tai štai, po daugybės bandymų jau viskas pavyksta puikiai. Na ir mano kančių rezultatas arba UV dažymo receptas bus atskleistas.
Reikės: Proteus, Flatcam, Repetier Host (arba kokio kitokio g kodo redaktoriaus) ir simplify 3D (programų), žinoma pačių UV dažų (testavau su baltais, su kitomis dar nežaidžiau tiek daug), 2.5w 450nm lazerio sufokusuoto iki 0,15mm (naudota 7.85% visos galios).
Pirmiausia su Proteus programa susikūriau schemą ir plokštę. PCB kaukę (ang. soldar mask) eksportavau gerber RS274X formatu.

gerber failo eksportavimas

Tuomet sugeneruotą failą atsidarau su Flatcam ir ten pažymiu vietas, kurios nedengtos variu ir jas nustatau taip, jog pagal atitankamus matmenys tose vietose varis būtų „pašalinamas“.

Pažymėtos vietos nedengtos variu
Sugeneruotas „graviravimas“
Sugeneruotas G failas

Šiek tie eksportuojamo failo parametrų paaiškinimas: skaičius 10 įvestas betkoks, kadangi jį vėliau pakeisių kita reikšme (jis skirtas orientavimuisi). 8-tai aukštis mm nuo pagrindo prie kurio lazeris sufokusuotas ant PCB paviršiaus yra 0.15mm , 900- tai mm/min nusakantis greitį, o 0.15mm lazerio taško diametras.

Taigi sugeneruotą failą redaguosiu su Repetier Host G kodo redaktoriumi.  Kode įrašau G28 (visų ašių nusinulinimas grįžtant į ašių pradžias), vėliau F900 eilutę keičių į G00F900 .  visas G01 Z10.0000  eilutes į M106 S20, kadangi šioje vietoje yra aprašomas „graviravimo“ gylis, o kadangi aš net nesiruošiu judinti lazerio 😀 , toje vietoje ir įjungiu  su 7,85% galia (s20 tai verte nuo 0 iki 255), žinoma, kadangi lazerį prisitvirtinau prie 3D spausdintuvo, tai neva keičiu aušinimo ventiliatoriaus greitį 😀 (tik jame radau PWM signalą). Na, o pirmąją eilutę G00 Z8.0000 palieku, kadangi su ja pakeliu lazerį į darbinę padėtį, o likusias eilutes keičiu į M107 (galbūt tinka ir M106 S0, jos nebandžiau), su kuria išjungiu lazerį. Žinoma, su kitomis pradžioje esančiomis eilutėmis nieko nedarau ( gal būtent todėl man ir neveikia „graviravimas“ su šia programa) (kaip pradžiai – svarbu veikia, bet šia smulkmena reikės išspręsti).

G kodo redagavimas

Na ir galiausiai lieka tik „spausdinti“ su Siplify 3D. Tiesa, nepaminėjau, jog prieš švytinimą BŪTINA UV dažus padžiovinti 100C temperatūroje apie 10-15min, kadangi, jei tai bus nepadaryta – dažai tiesiog degs, versis dūmais ir nė velnio neprilips.

G kodo spausdinimas

Na, tikiuosi jog ganėtinai aiški paskutinė nuotrauka, kadangi ten tereikia pasirinkti G kodo peržiūra ir pasirinkus failą spausti spausdinti (spausdinamo sluoksnio nerodys).

O pabaigai keletas bandymų:

Peržiūrėti:
Pirmieji sėkmingi rezultatai (dar buvo neatrastas greičio redagavimas)
Testavimo metu rastas optimaliausias rezultatas tarp greičio ir kokybės
Per greitas spausdinimas – matosi „bangelės“
Kokybė gera , bet dar per lėtai
Viena iš nedaugelio testavimo plokščių
Taip pat vieni iš pirmųjų sėkmingu bandymu

 

Kol kas tiek, galbūt vėliau rasiu ir greitesnį metodą kaip gauti tinkamą rezultatą, bet šiam momentui nieko geriau neradau, nors ir bandžiau tokias programas kaip Eagle, Inscape su visais įmanomais lazerio papildiniais, Snapmakerjs (nebloga programa paveikslėlių graviravimui), Lasergrbl ir pan.

Antrieji bandymai su UV dažais

Tai štai šiandien (2018-03-04) vėl prisiruošiau paaksperimentuoti su UV dažais ir lazeriu. Žinoma, teko nemažai pavargti iki rezultato, kuris man dalinai patiko. Jį įvertinčiau 7 iš 10 balų:

Geriausias dienos rezultatas

3-ju balų pritrūko, dėl kokybės ir greičio. Pirmiausia teko 2 kartus „važinėt per tą patį„, o džiovinau dažus su 8% visos lazerio galios.  Tarp kitko, nepaminėjau, jog naudoju 12V 2.5W 450nm lazerį.  Greitis buvo 500 mm/min, lazerio taškas sukoncentruotas iki 0.2mm. Na kol kas tai tik pirmieji nustatymai.  Be abejo teks ir toliau bandyti ir  stengtis, jog pavyktų gauti 10 iš 10 balų.

Šioks toks video, kuriame matyti, pirmieji bandymai. Iš pradžių lazeris sukoncentruotas buvo iki 0.15mm ir testuojami greičiai (naudota pilna lazerio galia), tai bus matyti pirmoje video dalyje, o vėliau buvo pakeistas lazerio taškiukas iki 0.1mm. Visi šie bandymai buvo beverčiai.


Keletas nuotraukų
0.15mm 1000mm/min ir 750mm/min
sėkmingas švytinimas dešinėje

Pirmieji bandymai su UV dažais

Ko gero ne naujiena yra montažinės plokštės vario apsauginė kaukė –ang. „PCB solder mask“ (Dėl lietuviško vertimo nesu tikras, ar taip vadinasi, na bet , manau kažkas tokio 😀 ). Žinoma esu daugybę kartų bandęs šį reikalą, tačiau visada baigdavosi panašiai- dažais viskas išterliota, išdeginta marios laiko, o rezultatas- nesekmė, iš dvigubos didžiosios raidės.

Būdavo taip:  dažai nedžiūdavo nuo UV spindulių, prilipdavo ne prie plokštės, o prie plėvelės.  Ir ko gi tik nebandžiau- džiovinti ant saulės, švytinti UV dėžėje visą galybę laiko, net buvau pasijungęs 900W UV lempą :D, bet vis tiek nieko…. gero….

Na, o vakar (2018-02-25) apsireiškė nušvitimas- didžiojo interneto galybėje pastebėjau, jog kažkas tuos dažus po užtepimo dar ir padžiovina, tai ir pagalvojau pabandysiu, juolab, tų dažų turiu visą galybę prisipirkęs (dar ir plėvelių, tam pačiam tikslui 😀 ). Pirmieji išrinktieji dažai buvo juodos spalvos, antrieji baltos ir tretieji mėlynos (pagal dažų amžių juodi jauniausi, o mėlyni vyriausi). Na su juodais kažkaip- nekaip sekėsi,  o vat su mėlynais puikiai,  balti iš vis – pasaka. O tereikėjo tiesiog padžiovinti dažus.

Testavimui naudojau kažkokias plokščių atraižas- na kaip pradžiai technologijos atidirbimo pradžiai.  Švytinau su tuo kas buvo po ranka. O po ja pasimaišė 2.5W išėjimo galios, 450nm lazeriuko modulis.

Na kaip ir viską pasakiau, o dabar net visos trys nuotraukos:

Po testavimo su juodais dažais
Nudažytos, ir tik pradedamos džiovinti plokštės
Testavimo rezultatai- mėlynų ir baltų UV dažų.

Na taip pat S reiškia dažų džiovinimo pradžią.

1T arba T1  švytinimo pradžia

Dž- pabaiga 😀 (kodėl dž?)

Žinoma, nuotraukose tik neaiškių formų dėmės, bet tos dėmės gavosi, tokios, kokios ir turėjo būti. Toliau reikės bandyti išgauti tinkamą kaukę, na gal ir pavyks.

 

Graviravimo staklių testavimas

Tai štai savadarbių graviravimo- frezavimo staklių testavimas. Graviruojama buvo nefiksuoto jungiklio konverteris į fiksuota signalą išėjime plokštė. Matomas prispaudimo varžtas yra M6. Arba kitaip tariant, graviruojama PCB yra nedidelė, komponentų dydžiai: rezistoriai, kondensatoriai 0805 standarto. Testuojamas parametras- graviravimo gylis. Graviravimo įrankio smaigalio plotis 0,18mm +-. Žinoma, video nebus matyti, tai pat, sėkmingai išgraviruota schema su qfn20 standarto mikroschema (attiny25).
Video:


Na ir keletas testinių rezultatų:



Antrą kartą nekomentuosiu tų pačių nuotraukų, kadangi jas apkomentavau facebook puslapyje nuotraukų komentarai