Sėkmė ! „skysto alavo“ tirpalas – veikia !

Šiandien šiam tirpalui nusipirkau paskutinio igrediento – distiliuoto vandens , kadangi senąjį 5l talpos „bambaliuką“ palikau visiškai tuščia .  Na iš esmės maniškis tirpaliukas nelabai skiriasi nuo originalios sudėties tirpalo , kuris buvo video filmuke , tiesiog kai kuriuos ingredientus pakeičiau į labiau prieinamus .

20180418_220926
Po 20s tirpale

 

 

Taigi šios dienos „sriubytei“ mums reikės :

  • 100ml distiliuoto vandens ,
  • 5g tiokarbamidas ( ang. thiourea ) ( pirkau iš lenkų per ebay ) ,
  • 2-3g alavo lydmetalio ( naudojau 99% alavo + 1% vario ) ,
  • 28-36% 10ml druskos rūgšties ,
  • 30% sieros rūgšties 7-9ml ( elektrolitas rūgštiniems akumuliatoriams )
20180418_220420
Naudoti chemikalai (nėra vandens)

 

Visus chemikalus galima nusipirkti senukuose, ermitaže, moki veži, bikuvoj ir t.t.  išskyrus tiokarbamidą .

Turint visus ingredientus lieka juos sumaišyti , geriausia pasiruošti dvejus tirpalus , kuriuos galima būtų sumaišyti tarpusavyje tik tuomet kai prireiktų jį panaudoti dėl “ didžiojo platų dengimo tikslo “ , kitu atveju tirpalas pradės „senėti“ ir iš aplinkos „prisigers“ oro ir praras mums naudingas savybęs ( neaišku per kiek laiko ) .

Pirmasis tirpalas – Druskos rūgšties ir alavo.  Sumašius abejus komponentus nelaikykite uždarame inde , kadangi reakcijos metu išsiskirs vandenilis ( kurį galima deginti ) ir ko pasekoje indelis savanoriškai gali atsidaryti pats su trenksmu .

Antrasis tirpalas – Vandens, tiokarbamido ir sieros rūgšties . Čia  viskas paprasta į vandenį įpilame elektrolito ir tiokarbamido – viskas . Na jei kas nežino rūkštį reikia pilti į vandenį , o ne atvirkščiai ir jei kas netikit  “ galit  patys pasisprogdinti “ .

Bendras tirpalas sumaišius primena baltos spalvos želės gabaliukus plaukiojančius vandenyje , tačiau pašildžius jis pasidaro skaidrus.

20180418_220314
Šildomas tirpalas

Tiek šaltas tiek šiltas tirpalai veikia, žinoma pašildytas varį alavu dengia greičiau , tačiau kita vertus skirtumas nedidelis .

Dar keletas nuotraukų:

Peržiūrėti
20180418_220654
PCB prieš dengimą
20180418_220926
PCB po dengimo
20180418_221413
Dengimo skirtumai: šaltame ir šiltame tirpaluose

 

 

Elektrolizė. Vario dengimas alavu

Kol laukiu chemikalų iš Lenkijos , nusprendžiau pasigaminti tirpalą kuriuo dengčiau varį alavu. Sudėtis , buvo sumaišyta „tep lep“ , kitaip tariant be jokių proporcijų . Skaitine verte į maždaug 700ml vandens įpyliau taip pat apie 250ml druskos rūgšties.

Na ir vėliau prie maitinimo šaltinio teigimo laido prikabinau lydmetalio ( sn-99, cu-1 arba kitaip alavo 99%, vario 1%, kadangi jis buvo su fliusu, teko jį išdeginti) , o prie minuso nežinomos kilmės dvipusę variuota PCB. Toliau beliko tik stebėti. Alavas ganėtinai greitai padengė varį. Šio varianto veikiausiai netobulinsiu , kadangi ateities planuose yra pasigaminti tokį tirpalą , kuriam nereikės maitinimo šaltinio. Iš esmės “ kietesnis “ tirpalas turi kaip ir šis vandes, druskos rūgšties , be to papildomai  turės ir triokarbamido.

Testavimo rezultatas:

PCB dengta alavu

 

Daugiau nuotraukų:

Peržiūrėti:
Tirpalo ruošimas “ prisotinimui „
Tirpalo “ sotinimo “ naudota srovė ir įtampa
PCB dengta alavu ( alavas nepoliruotas )

Elektrolizė. PCB skylės ir varis

Kopiant į PCB gamybos kalną, paskutinis laiptelis – tekstolito dengimas variu , kitaip tariant ,  tarpsluoksninių sujungimų gamyba ( ang.: vias ) , žinoma viskas namų sąlygomis .

Kadangi nevisuomet pakanka vienpusės plokštės dengtu variu , neretai tenka naudoti ir dvipuses , tai pat ir neišvengiamai atsiranda problemų sujungiant sluoksnius . Be abejo papraščiausias variantas jungiant sluoksniu yra tiesiog sujungti juos vielute , o jos galus prilituoti , tačiau tai ganėtinai nepatogu . Taip pat neblogas variantas – naudoti kniedes , bet vėl gi ,  jos sąlyginai brangios .  Todėl geriausias variantas yra skylių dengimas variu , nors tai gana sudėtingas kelias , bet iki kol viskas tampa aišku kur ? ir kas ?

Tai štai su visu šiuo reikalu pravargau 3 dienas , tačiau rezultatą gavau :

Sėkmingai padengtos 0.5mm skylės

Skylės dengimo  ( ang.: hole plating ) principas aiškus – išgręžtas skyles padengti medžiaga, kuri būtų laidi elektros srovei , o vėliau naudojant elektrolizę jas padengti variu . Pasakyt lengviau , nei padaryti , juolab , kai niekas neaišku .

Skylių dengimo medžiagos sudėtis :

Vandens pagrindo akriliniai dažai ( naudojau baltus)

Vario sulfatas

Distiliuotas vanduo

Kol kas proporcijų nepamatavau , tačiau rėmiausi tokiais principais ,  jog dažai turi būti pakankamai skysti , bet ne per daug ( jei per skysti maišant atsiranda oro burbuliukų ) , balti dažai turi pasidaryti kiek įmanoma tamsesni .

Jie atrodė maždaug taip:

Elektrai laidūs dažai

Dengimo seka tokia : ant PCB išgręžtų skylių tepiau po kelis kartus šiuos dažus , tarpuose siurblio pagalba ištraukdavau perteklinius dažus ( siurbdavau iš priešingos pusės dažams , taip, kad dažai užsiteptų ant stiklo tekstolito ) , po to  dažus džiovindavau ir taip , kaip minėjau , kelis kartus . Galiusiai dažų pertekliu esanti ant variuotų pusių nuvaliau .

O vėliau plokštę prijungiau prie maitinimo šaltinio minuso  ( prie pliuso prijungtas buvo varinis vamzdelis ) . Ir abu kontaktus merkiau į distiliuoto vandens ir vario sulfato tirpalą ( apie  1L , vario sulfato buvo ištirpinta , tiek kiek buvo įmanoma, tirpalas buvo prisotintas ( tiksliai nepamenu kaip terminas vadinasi )):

Elektrolizės tirpalas

 

Elektrolizės metu įtampa buvo 2-2.5V srovė : 0.88-0.92A . Plokštė buvo nuolatos judinama , tam , kad  ji būtų dengiama tolygiai ir neatsirastų “ nudegimų “  ( dengiama plokštė juoduoja ) .  Viso dengiama buvo apie 7 minutes .

Taip pat dar keliatas nuotraukų:

Peržiūrėti:
Pirmasis dengimas
Rezultatai – nesėkmingi
Dar viena bandymų plokštė
Padengtos visiškai 1mm ir dalinai 0.8mm bei 0.5mm skylės
Tik toks tikrinimas 😀

 

 

Žinoma, elektrolizės metu vario “ augimas “ , labai priklauso nuo dažų laidumo ,  testavimo metu atkreipiau dėmesį jog greičiausiai dengiasi tos vietos , kurių varža yra maža . Dažų mažiausia varžą gavau 400- 700 omų.

Tačiau jau mintyse sukasi kaip pagerinti dažų varžą – į juos pridėti vario pudros , kurią galima gauti sumaišius vario sulfatą su askorbo rūgštimi ( vitaminas C ) .

Varis besiformuojantis tirpale 40-100nm

Žinoma šį varį jau sugadinau 😀 . Tačiau artimiausiu metu pasigaminsiu jo dar ir be abejo patikslinsiu visą šio dalyko receptūrą .