AutoCAD ir Polipropilenas

Kaip ir visada – nauji išūkiai . Šį kartą polipropileno (PP) frezavimas ( nežinau ar teisingai rašau jo pavadinimą). Kadangi ankščiau su savo frezavimo staklytėmis nefrezavau nieko daugiau kaip Variuotas stiklo tekstolito plokštes , pamaniau visai neblogai būtų jas patestuoti ir su plastiku.  Šiam kartui plastiką ir dalių brėžinius gavau iš Viliaus Stanelio.

Be abejo viskas būtų paprasta jei failai būtų buvę Gerber formatu (RS-274X). Tačiau jie buvo DXF formato, jei tiksliau Auto CAD brėžinys.

Tai štai misija buvo tokia:  sutvarkyti brėžinius taip, kad juos galėčiau konvertuoti į man reikalingus failus , žinoma , tam , jog galėčiau iš PP išpjauti norimas detales .

Pirmiausia failus bandžiau importuoti į Proteus AREAS, deja ši programa palaiko tik 0 sluoksnio kontūrus – taip, taip tik kontūrus , nei užpyldymu, nei spalvų nieko nieko.

Tad teko pagalbos prašyti iš dėdės Googlės. Čia gavau man reikalinga atsakymą – LINKCAD , tai programa su kuria galėjau konvertuoti iš DXF į RS274X .  Žinoma šią programą radau nei iš karto be jos bandžiau ir reConverter 7 – ši programa DXF failą konvertavo į niekam nesuprantamą neva “ Gerber “ failą , kitaip tariant ji veikė netinkamai arba aš su ja nemokėjau elgtis .

Ir apibendrinimui dalių pjovimas iš PP plastiko ( 3mm storio , A4 dydžio +- , pjautos 2 detalės , 250mm/min greičiu , nors galima buvo ir greičiau, freza 1.5mm). Apie detalių paskirtį nepasakosiu, jei jums aktualu galite patys paklausi Viliaus Stanelio.

 

Elektrolizė. Vario dengimas alavu

Kol laukiu chemikalų iš Lenkijos , nusprendžiau pasigaminti tirpalą kuriuo dengčiau varį alavu. Sudėtis , buvo sumaišyta „tep lep“ , kitaip tariant be jokių proporcijų . Skaitine verte į maždaug 700ml vandens įpyliau taip pat apie 250ml druskos rūgšties.

Na ir vėliau prie maitinimo šaltinio teigimo laido prikabinau lydmetalio ( sn-99, cu-1 arba kitaip alavo 99%, vario 1%, kadangi jis buvo su fliusu, teko jį išdeginti) , o prie minuso nežinomos kilmės dvipusę variuota PCB. Toliau beliko tik stebėti. Alavas ganėtinai greitai padengė varį. Šio varianto veikiausiai netobulinsiu , kadangi ateities planuose yra pasigaminti tokį tirpalą , kuriam nereikės maitinimo šaltinio. Iš esmės “ kietesnis “ tirpalas turi kaip ir šis vandes, druskos rūgšties , be to papildomai  turės ir triokarbamido.

Testavimo rezultatas:

PCB dengta alavu

 

Daugiau nuotraukų:

Peržiūrėti:
Tirpalo ruošimas “ prisotinimui „
Tirpalo “ sotinimo “ naudota srovė ir įtampa
PCB dengta alavu ( alavas nepoliruotas )

Elektrolizė. PCB skylės ir varis

Kopiant į PCB gamybos kalną, paskutinis laiptelis – tekstolito dengimas variu , kitaip tariant ,  tarpsluoksninių sujungimų gamyba ( ang.: vias ) , žinoma viskas namų sąlygomis .

Kadangi nevisuomet pakanka vienpusės plokštės dengtu variu , neretai tenka naudoti ir dvipuses , tai pat ir neišvengiamai atsiranda problemų sujungiant sluoksnius . Be abejo papraščiausias variantas jungiant sluoksniu yra tiesiog sujungti juos vielute , o jos galus prilituoti , tačiau tai ganėtinai nepatogu . Taip pat neblogas variantas – naudoti kniedes , bet vėl gi ,  jos sąlyginai brangios .  Todėl geriausias variantas yra skylių dengimas variu , nors tai gana sudėtingas kelias , bet iki kol viskas tampa aišku kur ? ir kas ?

Tai štai su visu šiuo reikalu pravargau 3 dienas , tačiau rezultatą gavau :

Sėkmingai padengtos 0.5mm skylės

Skylės dengimo  ( ang.: hole plating ) principas aiškus – išgręžtas skyles padengti medžiaga, kuri būtų laidi elektros srovei , o vėliau naudojant elektrolizę jas padengti variu . Pasakyt lengviau , nei padaryti , juolab , kai niekas neaišku .

Skylių dengimo medžiagos sudėtis :

Vandens pagrindo akriliniai dažai ( naudojau baltus)

Vario sulfatas

Distiliuotas vanduo

Kol kas proporcijų nepamatavau , tačiau rėmiausi tokiais principais ,  jog dažai turi būti pakankamai skysti , bet ne per daug ( jei per skysti maišant atsiranda oro burbuliukų ) , balti dažai turi pasidaryti kiek įmanoma tamsesni .

Jie atrodė maždaug taip:

Elektrai laidūs dažai

Dengimo seka tokia : ant PCB išgręžtų skylių tepiau po kelis kartus šiuos dažus , tarpuose siurblio pagalba ištraukdavau perteklinius dažus ( siurbdavau iš priešingos pusės dažams , taip, kad dažai užsiteptų ant stiklo tekstolito ) , po to  dažus džiovindavau ir taip , kaip minėjau , kelis kartus . Galiusiai dažų pertekliu esanti ant variuotų pusių nuvaliau .

O vėliau plokštę prijungiau prie maitinimo šaltinio minuso  ( prie pliuso prijungtas buvo varinis vamzdelis ) . Ir abu kontaktus merkiau į distiliuoto vandens ir vario sulfato tirpalą ( apie  1L , vario sulfato buvo ištirpinta , tiek kiek buvo įmanoma, tirpalas buvo prisotintas ( tiksliai nepamenu kaip terminas vadinasi )):

Elektrolizės tirpalas

 

Elektrolizės metu įtampa buvo 2-2.5V srovė : 0.88-0.92A . Plokštė buvo nuolatos judinama , tam , kad  ji būtų dengiama tolygiai ir neatsirastų “ nudegimų “  ( dengiama plokštė juoduoja ) .  Viso dengiama buvo apie 7 minutes .

Taip pat dar keliatas nuotraukų:

Peržiūrėti:
Pirmasis dengimas
Rezultatai – nesėkmingi
Dar viena bandymų plokštė
Padengtos visiškai 1mm ir dalinai 0.8mm bei 0.5mm skylės
Tik toks tikrinimas 😀

 

 

Žinoma, elektrolizės metu vario “ augimas “ , labai priklauso nuo dažų laidumo ,  testavimo metu atkreipiau dėmesį jog greičiausiai dengiasi tos vietos , kurių varža yra maža . Dažų mažiausia varžą gavau 400- 700 omų.

Tačiau jau mintyse sukasi kaip pagerinti dažų varžą – į juos pridėti vario pudros , kurią galima gauti sumaišius vario sulfatą su askorbo rūgštimi ( vitaminas C ) .

Varis besiformuojantis tirpale 40-100nm

Žinoma šį varį jau sugadinau 😀 . Tačiau artimiausiu metu pasigaminsiu jo dar ir be abejo patikslinsiu visą šio dalyko receptūrą .